Lenkijoje vykęs FIA „Cross Country“ pasaulio čempionato etapas A.Juknevičiui ir E.Duobai buvo lyg treniruotė. Svarbiausia jų užduotis buvo išbandyti prototipą „Mebar“.
Bemiegės naktys ir nuovargis pasimiršta, dulkės nuplaunamos, o nuolat nervinę nesklandumai virsta anekdotais iki ašarų. Dakaro virusas neišgydomas jokiais vaistais, todėl tarp lietuvių labiausiai patyręs Dakaro ralio dalyvis Antanas Juknevičius šiemet sausį kirtęs pragaro maratono finišo liniją jau žinojo, kad jame dalyvaus ir kitąmet. Dykumų varžybų vilkas legendine trasa riedės lietuvių kurtu prototipu „Mebar“, kurį pirmąkart ne treniruotėse išmėgino FIA „Cross Country“ pasaulio čempionato etape Lenkijoje.
Dalyvis, stebėtojas, komandos vadovas – 2015-ųjų Dakaro ralis A.Juknevičiui bus devintasis, kuriame buvo, ir dešimtasis, jei skaičiuosime tą, kuriam startas taip ir neduotas.
Keturissyk Antanas pats lėkė Dakaro trasomis, dar tiek pat kartų į pragaro lenktynes važiavo kaip oficialus asmuo. Jis matė tikrąjį Dakarą Afrikoje – būtent šiame žemyne 1978 metų gruodį prancūzas Thierry Sabine'as surengė pirmąsias varžybas, kurios vėliau tapo legendinėmis. A.Juknevičius 2008 m. Lisabonoje (Portugalija) laukė Dakaro starto, bet dėl saugumo ralis atšauktas. Jis 2009 m. pirmąkart išmėgino į Pietų Ameriką perkeltų lenktynių trasą.
A.Juknevičiaus patirtis Dakare milžiniška – tokios neturi nė vienas lietuvis lenktynininkas, o dykumų maratone patirti nuotykiai netilptų į enciklopedijos tomą.
40 metų A.Juknevičius su šturmanu Edvardu Duoba kitų metų sausį Dakare pradės rašyti naują skyrių, važiuodami lietuvių mechanikų Jungtiniuose Arabų Emyratuose daugiausia iš „Toyota Hilux“ dalių surinktu prototipu „Mebar“.
Automobilį norėjo tik išbandyti
Karinių poligonų Ščecine ir jo apylinkėse trasos „minkštos“, duobėtos, su didesniais ir mažesniais tramplinais. Dykumų Lenkijoje nėra, bet Ščecino trasos buvo tinkamos rengti FIA pasaulio čempionato dykumų maratono aštuntąjį etapą. Į jį A.Juknevičius su E.Duoba važiavo be didelių ambicijų – tik norėdami išmėginti Dakarui ruošiamą „Mebar“.
Tačiau lenktynininko prigimtis bei varikliu kaskart tampantis azartas vis priversdavo susimąstyti ir apie rezultatą. Tačiau „Mebar“ Lenkijoje ožiavosi – nelaikė priekinė pakaba: lūžinėjo tai reduktorius, tai pusašiai. Dėl to bekelės maratonams sukurtą automobilį kartais varydavo tik galiniai ratai.
„Nieko tokio, — pernelyg nesinervino A.Juknevičius. — Juk to čia ir atvažiavome: automobilio netaupome, nes norime, kad išlįstų visos jo bėdos“.
Ieškos tvirtesnių dalių
Mechanikų komanda po kiekvieno greičio ruožo dirbo be atokvėpio: parengdavo „Mebar“ naujam startui, bet per lenktynes ir vėl kildavo problemų.
Kai trečiajame greičio ruože, likus vos keliems kilometrams iki finišo, galiausiai lūžo priekinė šakė, A.Juknevičiui ir E.Duobai iš lenktynių teko pasitraukti.
„Džiugu, kad šie dalykai išlindo dabar, o ne Dakare, — tvirtino A.Juknevičius. — Galvosime, ką daryti toliau. Aišku viena, kad standartinės priekinių mazgų detalės visiškai nelaiko, todėl, matyt, teks užsakinėti specialias. Tai nepigu, bet problemą turime išspręsti“.
„Priekinės pakabos dalis būtina pakeisti, nes jos yra per silpnos. Jei nerasime sprendimo, kasdien reikės remontuoti tą patį“, – neslėpė mechanikų komandos narys Mindaugas Gražys.
Nori siekti gero rezultato
Iki sausio 4 dieną Argentinos sostinėje Buenos Airėse prasidėsiančio Dakaro ralio – dar keturi mėnesiai, bet rasti išeitį ir sutvirtinti priekinius mazgus lietuviai turi mažiau kaip tris. Jau lapkričio viduryje iš Prancūzijos uosto Le Havro Dakare važiuosiantis automobilis išplauks į Pietų Ameriką.
Jei ne rūpesčiai dėl priekinės pakabos, būsimieji legendinio maratono dalyviai prototipu „Mebar“ būtų visiškai patenkinti.
„Mašina važiuoja puikiai, tik dar reikia prie jos priprasti – joje viskas kitaip nei automobiliuose, kuriais iki šiol lenktyniavau. Jei ne problemos su priekiniais mazgais, viskas būtų puiku: pakaba sureguliuota, gerai dirba variklis ir greičių dėžė, automobilis puikiai valdomas, galingas ir gerai traukia“, – sakė A.Juknevičius.
Lenktynininkui antrino šturmanas E.Duoba: „Mebar“ tikrai smagus, po šuolių per tramplinus minkštai leidžiasi, yra pakankamai stabilus, galingas ir greitas. Svarbiausia, kad Antanui pavyktų su juo susidraugauti“.
Varžybos Lenkijoje A.Juknevičiui ir E.Duobai, matyt, buvo pirmos ir paskutinės su Dakarui ruošiamu „Mebar“. Toliau automobilis bus bandomas Lietuvos karjeruose ir poligonuose. Dabar svarbiausia – rasti sprendimą, kuris užtikrintų, kad prototipas Dakare bus tvirtas ir patikimas.
A.Juknevičiui neužtenka tik vėl įveikti Dakaro trasą. Jis nori varžytis. 2009 m. A.Juknevičius su Aurelijumi Petraičiu užėmė aukščiausią vietą – 25-ąją – iš visų Dakaro ralyje iki šiol dalyvavusių lietuvių.
Eglė Šilinskaitė-Puškorė, specialiai Lrytas.lt, Ščecinas (Lenkija)